Pasitik jūros vėją su Fat Bike

Žygis baigėsi ir kokie įspūdžiai. Naujiena buvo, kad tai karių asociacija. Vadas pasakė dalintis, reikia klausyt.
Ir ką...geri įspūdžiai. Kaip ir visi pirmi kartai. Neatrandi to ko tikėjaisi - gauni to ko nesitikėjai. Svarbiausia, kad į atmintį tai įsirašė kaip teigiama nevienadienė patirtis. Viskas -ir maršrutas, ir kompanija ir oras!( tikriausiai ragana žinau ten gyvena, kuri sprendžia kada Palangoje lyti, o kada saulei šviest buvo palanki,  buvo dešimtukui su pliusu. Gal pirmą dieną vėjas nevisai atitiko žygio moto. Gavosi ne „pasivyk pajūrio vėją“, bet „pasitik“. Šiek tiek skersai, bet važiuojant Latvijon pūtė į nosį. Visame žygyje tai bus vienui vienintelė „druska“ ir buvusi.
Toliau įspūdžiai...Įspūdinga Jurgos ir Jūratės ištvermė. Minti smėliu tikrai nelengva...mintyse „ne babskoje eto dielo“ galvojau, bet jos nepasidavė. Vienu metu atrodė pavargo, bet pasirodo tik dėl to, kad su technika mažiau draugauja. Rolando paprašytas „pašefuoti“ ...pamačiau kodėl. Trys dešinės nykščiu pavarų rankenėlės paspaudimai ir... nereikėjo daugiau ne tik jokio šefavimo, bet ir į Palangą įvažiavo pirmos.
Įspūdžiai apie dviratį...Neįprastas dviratis. Prieštarauja pačiam principui, kad technika kuriama žmogaus gyvenimo palengvinimui. Smėlis, samanos, kai kas ir jo galimybes važiuojant pusmetrio pločio šernų taku durpynu išmėgino. ..ir visa tai, kai šalia“infrastruktūra“... dviračių takai. Bet ir plente „sorulis“ pasirodė nebeviltiškai. Išvažiuojant iš latvijos vienas su sportinuku ...ir iš pažiūros dar nekosėjantis mynikas pamėgino atitrūkti...fig. Nei per metrą nepaliko, kol mums į durpes vėl sukti neprireikė.
Kaip kiekvienoje blogybėje yra kažkiek gėrio ir atvirkščiai taip ir su tuo dviračiu. Dviratis daugiau jaunimui. Esi vyresnis, laikai save protingu...chm...bet vistiek žmogų jis priverčia elgtis truputį chuliganiškai Važiuojant didesniu greičiu garsus padangų kaukimas įvaro azarto. Menkniekis, bet malonu kai be jokio pavojaus sugadinti dviratį važiuoji per bordiūrus arba įsilėkus nuo jo nušoki . Nežinau ką giruliškiai galvojo, kai visas būrys po pietų kaukiančiais ratais pasinešėm . Vienas lenkia iš vienos pusės, kitas tuo pat metu iš kitos šalikele, trečias jau normaliai šalia dviračių taku. Kaip kokie atakuojantys kazokai tik kad nešvilpėm. Įtraukia galvą, užpakalis atsiduria giežtai pečių linijoje...nors iki jo ir 1.5m.į abi puses. Iš principo jokio pavojaus, bet... iš šalies matosi, kad žmonės linkę pasisaugoti.
Dviratis publikai nematytas. Žmonės juo domisi. Mūsų belaukdamos Jūratė ir Jurga net „mus išduoti“ turėjo pasiūlymų. Tikrai malonu prisiminus susitikimą su trimis vilniečių šeimomis ant molo. Tai įspūdžiai. Jiems manau nei kiek nemažesni pavažiavus galiuką molu, nei man dvi dienas dienas važiavus...
Įspūdį padarė ir tai, kaip taikliai Rolandas skatina lietuvos piliečių meilę trispalvei. Būna, kad ai ten duok ką turi...Bet tie žmonės ant molo(galiu klysti) džiaugėsi nuoširdžiai. Arba keturmetis(apie) berniukas ant olando kepurės. Išpūtęs akis laikė šokoladuką ir vėliavėle, užtat mamoms nuo dėmesio širdyje suvirpėjo.
Džiaugiuosi žygyje garbingai atstovavęs „pagyvenusių žmonių“ grupę, džiaugiuosi galimybe išmėginti „chuliganiškąjį“ fatbaiką, džiaugiuosi susipažinęs su naujais žmonėmis .

LKA KK narys Romualdas